Provincijos vyrai – mitų apie vėžį įkaitai

0
37

serga-vyrasVyrai Lietuvoje mažai žino apie ligą, kuri mūsų šalyje kasmet pakerta 3500 stipriosios lyties atstovų. O ir sužinoję, kad serga šia sunkia liga, žmonės drovisi tai pripažinti. Prostatos vėžys – liga, apipinta mitais ir baimėmis, dažnai – kainuojančiomis gyvybes.

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Paulius Rukštys sako, kad vienas svarbiausių jų draugijos uždavinių – šviesti provincijos vyrus, jog šie nebijotų tikrintis, netikėtų mitais apie ligą ir jos gydymą, nesidrovėtų apie tai kalbėti.

Sirgti vėžiu – tabu

„Vos pradėjęs vadovauti draugijai supratau, kad būtina didinti tikrųjų narių skaičių. Turime labai daug darbo. Svajoju, kad turėtume draugijos ambasadorius provincijoje, kurie vietiniams gyventojams aiškintų apie ligą bei jos pasekmes. Vyrai, ypač tie, kurie gyvena atokesniuose kampeliuose, apie ligą žino mažai, drovisi apie tai kalbėti”, – sako draugijos pirmininkas P.Rukštys.

Informacijos sklaida ir nuoširdūs pokalbiai su santūriais vyrais padėtų šiems išsivaduoti iš stereotipų, nebijoti. „Prostata yra antroji vyro širdis. Mažas uždegimas ar peršalimas gali peraugti į rimtą susirgimą, bet vyrai apie tai nenori kalbėti, vengia medikų“, – dabartinę situaciją apibūdina P. Rukštys.

Anksti nustatyta liga ir tinkamai parinktas gydymas gali lemti, kad žmogus gyvens dar daugybę metų, bet jei vengsite medikų ir gydymo – gyvenimas sutrumpės. Prostatos vėžio susirgimų nustatymų daugėja, tai reiškia, kad prostatos vėžio draugijos ir medikų darbas, šviečiant vyrus, nenueina veltui.

Šalin kuklumą – ligą galima prisijaukinti

„Mūsų kuklumas, posovietinis drovumas, bijojimas sirgti ir tapti našta šeimai – kiša koją. Nepadeda ir valstybė, kuri jau ėmėsi taupyti vyrų sąskaita ir prostatos profilaktinius patikrinimus finansuoja menkiau. Anksčiau buvo siūloma tikrintis bent kartą per metus, dabar – tik kas dvejus, tiems, kas nėra rizikos grupėje – kas penkerius. Tai – valstybės nugaros atsukimas Lietuvos vyrams“, – įsitikinęs sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas.

Anot jo, draugijai priklauso įvairaus amžiaus vyrai, išbandę pačius įvairiausius gydymo būdus, žinantys, kaip sunku yra sirgti be deramos moralinės ir finansinės paramos. Draugija savo nariams siūlo daugiau dėmesio skirti sportui ir sveikai mitybai, šiuos metodus derinant su tinkamu gydymu, galima pasiekti itin gerų rezultatų.

„Technologijos ir mokslas nestovi vietoje, Lietuvoje jau yra pačių įvairiausių gydymo būdų. Medikai tikrai žino, ką daro, todėl nereikėtų bijoti patikrinimo ar gydymo. Žinoma, visi gydymo būdai yra intervencija, bet ji – gelbėja gyvybes“, – kalbėjo P. Rukštys. Jis nesutiko su baimių kupinais mitais, kurie supa chemoterapinį gydymą, nes chemoterapija sustabdo ligą, neleidžia jai plisti, pratęsia žmogaus gyvenimą.

Ragina nebijoti

Profilaktiškai tikrintis, kalbėti apie ligą ir nebijoti chemoterapijos ragina ir gydytojas urologas Dainius Kaniušas. Ankstyva ligos diagnostika padeda gydymui, o chemoterapijos nereikia baidytis, nes tai – aktyvus ir progresyvus gydymo metodas.

„Chemoterapija skiriama išplitusiai, metastazavusiai ligai gydyti. Tačiau ji gali būti skiriama ir pradinėse pažengusio prostatos vėžio gydymo fazėse. Chemopreaparatų veikimas pagrįstas tuo, kad cheminiai agentai įsiterpia į greitai besidalinančiu ląstelių (tokios ir yra vėžio ląstelės) gyvenimo ciklą ir šios nebesidaugina bei žūsta. Medikamentai, naudojami chemoterapijai nuolat tobulinami“, – sako urologas D. Kaniušas. Jis tikina, kad prostatos vėžiu sergantieji, skirtingai nei kitomis vėžio formomis, chemoterapinį gydymą pakelia lengviau. O nustačius ligą anksti – ir visai lengvai.

Sveikatos.info