9.5 C
Šilutė
Sekmadienis, 19 rugsėjo, 2021

Pasitikėjimas – sėkmės receptas švietimo sistemos ateičiai

Ar jau skaitėte?

Geras dėstytojas ir mokytojas yra tas, kuris pats niekada nesiliauja mokytis ir tobulėti. Tokių mokytojų visi norime mokykloje, tokiu principu vadovaujasi ir Vilniaus universitetas, rengdamas būsimuosius mokytojus.

Taip diskusijoje „Ateities mokyklos kūrėjai: mokytojai, mokyklų vadovai, pedagogų ugdytojai“ teigė Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas.

Siekia įnešti edukacinių naujovių

VU, neseniai ėmęs rengti mokytojus, parodoje „MOKYKLA – 2018“ inicijavo mokytojų, mokyklų vadovų ir pedagogų ugdytojų diskusiją apie bendradarbystės vaidmenį ateities mokykloje.

Kaip sakė VU studijų prorektorius, daug dėmesio rengiant pedagogus yra skiriama mokytojų mokymui, grįstam moksliniais tyrimais, inovacijomis.

„Moksliniai tyrimai yra ta veikla, kuri sudaro galimybę išlaisvinti vaizduotę, sukurti tai, ko dar nėra sukurta. Tai – labai tinkama erdvė ir saviraiškai, ir ateities kūrimui“, – įsitikinęs doc. V. Jaskūnas.

Anot jo, VU daug dėmesio yra skiriama tiek dalykinio žinojimo ugdymui, tiek gebėjimui mokyti. Iš to kyla pagrindinis VU įsipareigojimas ir tikslas rengiant pedagogus – į mokyklas su VU išugdytais mokytojais įnešti kuo daugiau edukacinių naujovių.

VU rūpi ne tik parengti inovatyvius ateities mokytojus, bet ir padėti prie naujovių prisitaikyti jau švietimo sistemoje dirbantiems pedagogams, todėl VU yra nuolat plėtojama mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programa, kuri mokytojams sudaro galimybę bendradarbiauti su mokslininkais ir gauti jų palaikymą.

Darbe svarbus bendravimas

VU profesinių pedagoginių studijų alumnas Juozapas Labokas, dirbantis Vilniaus Jėzuitų gimnazijos pilietinio ugdymo mokytoju, sako, kad nors mokykla – didžiulė struktūra, kurioje yra daug biurokratijos, daug popierių pildymo, tačiau jam pedagogo darbas jau beveik trejus metus yra kasdieninis nuotykis, įvykis, susitikimai su mokiniais, tėvais, mokytojų bendruomene.

Jis kartu su pedagogikos studijų kurso absolventais sukūrė alumnų asociaciją, todėl pedagogai turi galimybę susitikti universitete ir kalbėtis apie savo patirtis mokykloje. Viename tokiame susitikime asociacijos nariai padarė svarbią įžvalgą, kodėl mokytojai greitai perdega ir praranda motyvaciją.

„Jeigu mes mokykloje liekame vieni, neturime kito žmogaus, su kuriuo galime kalbėtis, prisiminti, kas mus įkvėpė eiti šiuo keliu, kokia yra mūsų pasirinkimo prasmė, ar esame pasiruošę keistis, greitai įvyksta perdegimas, kyla noras pabėgti iš mokyklos ir net Lietuvos“, – mano jaunas mokytojas.

Ar mokytojų parengimas svarbiausia?

Į mokytojų perdegimo klausimą gilinasi ir istorijos mokytoja Jūratė Litvinaitė. Juk dažnai jauni mokytojai iš universiteto ateina kupini vilčių pakeisti švietimo sistemą. Tačiau jau praktikos pabaigoje jie pajunta, kad sistema juos verčia elgtis taip, kaip jie to nenorėtų. Ji aiškinasi, kas nutinka su žmogumi, pakliuvusiu į mokyklą, kodėl daugelio 20 metų mokykloje atidirbusių mokytojų širdyse užgęsta noras dirbti šį darbą.

„Šis klausimas šiandien galbūt yra daug svarbesnis negu klausimas, kaip parengti gerą mokytoją. Jeigu universitetai, praktikos mentoriai juos rengia, konsultuoja, palaiko, o paskui paleidžia į mokyklą, kurioje kažkas nesuveikia, tai tas mokytojas gali tiesiog „sugesti“, – svarsto J. Litvinaitė.

Ir čia mokytoja mato didžiausią problemą: nėra pakankamai tyrimų, kurie padėtų išsiaiškinti, kas sistemoje stringa, kas yra ta karšta krosnis, kuri sudegina jauną, entuziazmu degantį mokytoją. J. Litvinaitės manymu, šios problemos nėra susijusios su pačia mokytojo, direktoriaus ar net ministrės asmenybe, o labiau su neefektyviai veikiančia sistema.

J. Litvinaitė atliko kokybinį tyrimą, kurio metu apklausė 16 mokytojų, ir gali drąsiai pasakyti, kad didžioji dalis mokytojų yra perdegę. Jos manymu, pasitikėjimas yra viena didelė malka mokytojus deginančioje krosnyje.

Pasitikėjimo krizė

VšĮ Mokyklų tobulinimo centro steigėja, projekto „Lyderių laikas 3“ savivaldybių veiklos vadovė Eglė Pranckūnienė sako, kad kiekviena šalis pasirenka savo švietimo kaitos kryptį iš dviejų pagrindinių variantų. Vienas kelias yra gamybinis, kai nėra pasitikėjimo žmonėmis, dirbančiais praktinį švietimo darbą, ir prikuriama įvairių reglamentų, procedūrų, tikintis, kad viskas veiks tobulai. Kitas kelias yra profesinis, jis remiasi pasitikėjimu profesionalais ir tikėjimu, kad viskas priklauso nuo švietimo praktikų: mokytojų ir mokyklų vadovų.

„Pasitikėjimas sklinda kaip ratilai. Jeigu pasitikima mokytoju, tuomet ir mokytojas pasitiki mokiniu, vadovas pasitiki mokytoju, kad jis darys viską dėl savo mokomų vaikų. Savivaldybė pasitiki mokyklos vadovais, ministerija pasitiki savivaldybėmis ir t. t. Tas pasitikėjimo tinklas kuriamas ir tampa labai stiprus“, – sako E. Pranckūnienė.

Ji apgailestauja, kad Lietuva nuėjo gamybiniu keliu ir dabar išgyvena pasitikėjimo problemą. Dėl to sistema tapo biurokratizuota ir joje vis mažiau vietos lieka kūrybiškumui, spontaniškumui, kuriuo pasižymi jauni entuziastingi mokytojai.

Kalbant apie ateitį, pašnekovė siūlo peržiūrėti, kur mes esame užstrigę gamybiniame kelyje ir stengtis pasukti profesinio modelio link. Čia ir mokytojų rengėjai, ir švietimo politikos formuotojai, ir patys mokytojai praktikai gali suvaidinti svarbų vaidmenį, nes pasitikėjimas turi turėti pagrindą, jis neatsiranda savaime.

„Tai būtų labai svarbus posūkis, bet ir švietimo politikos formuotojų supratimas, kad labai daug kas priklauso nuo tų konkrečių žmonių, kurie su mūsų vaikais dirba kiekvieną dieną. Pripažinimas, kad jų darbas tikrai yra labai sunkus, kompleksiškas ir jo sėkmės negali pamatuoti vien egzaminų rezultatais“, – teigė Mokyklų tobulinimo centro steigėja.

Mokykla – erdvė diskusijoms

Aukštelkės mokyklos daugiafunkcio centro vadovas Vaidas Bacys pritaria, kad esminis dalykas švietimo sistemoje iš tikrųjų yra visapusis pasitikėjimas. Dažnai mes norime, kad mumis pasitikėtų, bet mes patys kitais pasitikėti nenorime. Reikia ir laiko tam pasitikėjimui atsirasti.

„Aš kaip direktorius neinu stebėti jokių pamokų, nors žinau, kad vadybiškai tai neteisinga. Nuo to, kad pastebėsiu vieną pamoką, procesai nepasikeis, bet nuo to, kad mes pasišnekėsime šešiese susėdę į ratą – situacija keisis. Mes sukame profesinio tobulėjimo keliu, kai mes daugiau diskutuojame apie situacijas, kai mes turime erdvę ir laiko šnekėtis apie tai“, – sako V. Bacys.

Mokyklos vadovas – lyderis?

Diskusijoje buvo klausiama, koks turėtų būti ateities mokyklos vadovas. Ar mokyklos vadovas turi būti lyderis?

Pašnekovai sutarė, kad mokyklų vadovų darbas yra vienas sunkiausių, nes vadovas nuolat turi balansuoti tarp milžiniškos atsakomybės ir vis mažėjančio autoriteto. Vadovas turi veikti labai efektyviai, bet kartu ir būti prieinamas visiems.

Vadovams tenka daug administracinio darbo funkcijų ir lieka vis mažiau laiko būti mokymosi lyderiu ir įkvėpti mokytojus kuo geriau dirbti su vaikais.

„Šalyje išgyvenama mokyklų vadovų krizė – vadovo darbas tapo nepaprastai nepatrauklus nei finansiškai, nei didžiulės atsakomybes ir reikalavimų požiūriu. Tačiau vis dėlto ateina nauja vadovų karta. Jaunoji karta pradeda matyti kūrybinį potencialą mokykloje ir tas tikėjimas bei prasmės ieškojimas tiesiog pasidaro svarbesnis už vadovus varžančius dalykus“, – sako E. Pranckūnienė.

Istorijos mokytoja J. Litvinaitė mano, kad vadovų darbą palengvintų Švietimo įstatymo peržiūra ir efektyviau paskirstytos įstaigos vadybos funkcijos.

„Kartais vadovai tampa valdovais, o ne vadybininkais, vien dėl to, kad turi per daug funkcijų, per daug atsakomybės, per daug naštos. Todėl dažnai mokykloje demokratijos ir vieningai veikiančios bendruomenės nėra“, – apgailestauja mokytoja.

V. Jaskūnas, tapęs studijų prorektoriumi, suprato, kad jo niekas nemokė būti prorektoriumi, o saugumo ir pasitikėjimo jam suteikė tai, kad organizacija investuoja į savo darbuotojus ir sudaro sąlygas įgyti reikiamas kompetencijas.

Anot jo, parama mokyklos vadovams yra tas sprendimas, kuriam alternatyvų nėra. Mokyklos steigėjo pareiga ir atsakomybė pasirūpinti, kad vadovas jaustųsi gerai, nes nuo jo priklauso tos mokyklos ir visos švietimo sistemos funkcionavimas bei sėkmė.

Prorektorius mano, kad bendrą atsakomybę už organizacijos sėkmę, rezultatus turi prisiimti direktorius.

„Mūsų valdymo kultūroje, kuri yra smarkiai pasikeitusi, kyla natūralus poreikis dėl didesnės laisvės, bet laisvė visada yra susijusi su atsakomybe. Jei mes neprisiimame atsakomybės, keistai atrodome, kai reikalaujame daugiau laisvės“, – mano V. Jaskūnas.

Aukštelkės mokyklos daugiafunkcio centro vadovas V. Bacys įsitikinęs, kad pasitikėjimo kultūros ir demokratijos mokykloje garantas yra supratimas, kad neklystančių žmonių nėra ir kad vadovai taip pat kartais gali priimti ne patį efektyviausią sprendimą.

Anot jo, mokykloje demokratija yra įmanoma, jei į svarbių klausimų svarstymą yra įtraukiama visa mokyklos bendruomenė.

Liudmila Januškevičienė
Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus ryšių su visuomene specialistė
Vilniaus universitetas

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...

5 savybės, dėl kurių pistacijos pelnytai vadinamos idealiu užkandžiu

Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis užkandis dėmesio nusipelnė ne tik dėl egzotiško skonio, bet ir dėl daugybės naudingų savybių sveikatai. Štai dėl kokių priežasčių mitybos specialistai pistacijas...

Ką daryti šiuo metu grįžus ar atvykus iš užsienio dėl saviizoliacijos?

Švelninant karantino sąlygas, sparčiai daugėja užklausų, ką daryti grįžus ar atvykus iš užsienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad visi asmenys, grįžę ar atvykę iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą,...

Kiemuose siaučia vagys: taikosi ir į kepsnines, lauko baldus

Atšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių...

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą deklaraciją, kuria išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Deklaracijai palaikymą išreiškė 14 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija daugiau nei 1000 narių – nevyriausybinius...

Geros emocijos sugrįžta: spektakliai vasarą vyks DOMINO teatre be stogo

Po daugiau nei tris mėnesius trukusio draudimo organizuoti renginius DOMINO teatras šiandien džiaugiasi – jau nuo liepos mėnesio pradės rodyti spektaklius. Tiesa, išliekant renginių apribojimams uždarose erdvėse populiariausias komedijas kokybiško laisvalaikio teatras kvies pamatyti...

Prikelkite savo seną telefoną antram gyvenimui

Įsigijus naują telefoną visuomet kyla klausimas ką daryti su senuoju – parduoti, atiduoti ar pasilikti. Technologijų ekspertai siūlo neskubėti išmesti seno, bet dar veikiančio telefono ir jį panaudoti šiek tiek pakeitus jo paskirtį. Jūsų dėmesiui...

4 sėklos, kuriomis būtina praturtinti kasdienį racioną

Karantino mėnesiai primena apie save ne tik pakitusiomis kūno linijomis ir sunkumo jausmu, bet ir energijos stoka. Siekiantiems gerai jaustis, dietistė Vaida Kurpienė pataria atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų gausias sėklas ir kasdienį racioną...

Dronai Lietuvos policijoje: atidesnis žvilgsnis į įvykių vietas

Lietuvos policijos mokykla prisideda prie inovacijų policijoje diegimo. Kartu su Lietuvos teismo ekspertizių centro atstovais Kęstučiu Graželiu ir Henriku Vaitiekūnu, kurie yra ir mokymų instruktoriai, mokykloje vykstančiuose mokymuose pareigūnai mokomi pilotuoti bepiločius orlaivius, naudoti...

„Sodra“ atnaujina pensijas – daliai gavėjų jos didės

Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš...

Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai: vaistininkas pataria, kas padėtų apsisaugoti

Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Vieni iš jų kėsinasi įgelti, nes yra alkani,...

Laura Mazalienė: „Karantinas išmokė ne tik būti, bet ir dirbti su vaikais“

Verslininkė, žurnalistė Laura Mazalienė su vyru Šarūnu karantino metu išgyveno tikrą emocijų karuselę: pečius užgriuvo nežinia dėl restorano „Vaflių namai“ ateities, ant plauko pakibo organizuojamos vestuvės, o namuose dėmesio laukė trys mažamečiai vaikai. Nors...

Įtampa pečių juostoje – vienas dažniausių nusiskundimų (video pamoka)

Masažai, SPA, įvairios kūno puoselėjimo procedūros vis labiau populiarėja,“ – teigia masažuotojas, kineziterapeutas ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas MARIUS JURGELAITIS. Daugiau kaip 10 metų praktine masažo veikla užsiimantis specialistas džiaugiasi, jog...

Vakar dienos audros ir liūties padarinių nuostoliai sieks 100 tūkstančių eurų

Didžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ registruoja klientų patirtas žalas dėl vakar dienos audringų ir lietingų orų didžiojoje Lietuvos dalyje. „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 100 tūkstančių eurų draudimo išmokų, o...

Kai atrodys išmanieji miestai kai virš galvų skraidys dronai, o eismo spūstys bus retenybė

Kalbėdami apie 5G ryšį dažnai įsivaizduojame bokštus, antenas ir žaibiškai greitą internetą, leidžiantį sklandžiai atlikti vaizdo skambučius, be sutrikimų dirbti per atstumą ar per kelias sekundes atsisiųsti filmą. Tačiau retai susimąstome, kad penktos kartos...

Gyventojai grįžta į senas vėžes: pradeda sau leisti daugiau

Prasidėjusi vasara ir sumažėjusi baimė dėl keletą mėnesių šalį temdžiusios COVID-19 bangos paskatino gyventojus tęsti dar iki paskelbiant karantiną užsibrėžtus planus. Daugelis mano, kad šiuo metu yra puikus laikas pradėti verslą, įsigyti automobilį ar...

Imunitetas – kodėl turime juo rūpintis?

„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso...
spot_img