7.5 C
Šilutė
Pirmadienis, 20 rugsėjo, 2021

Apie klaidingą, bet alternatyvos neturintį žodį „neįgalus“

Ar jau skaitėte?

Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gana greitai buvo susivokta, kad sovietmečiu vartoti terminai, apibūdinantys negalią turinčius žmones, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenį. Tiesa, vienas iš jų, bene mažiausiai įžeidžiantis (tarp kitų), buvo invalido terminas, kuris vis dar tebėra Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne. Praktikoje jis mažai bevartojamas – nebent terminų semantikos ar žmogaus teisių nesuvokiančio žmogaus žodyne.

1999 m. Socialinės apsaugos terminų žodyne buvo oficialiai panaudotas negalios terminas, apibrėžiant ją kaip „ribotą žmogaus pajėgumą atlikti įprastus ir normalius kiekvienam sveikam asmeniui veiksmus“. Lietuvoje žodis negalia labai prigijo oficialioje ir praktinėje vartosenoje. Jis laikomas iš esmės tinkamu ir pakankamai pagarbiu vienokių ar kitokių sutrikimų turinčiam asmeniui pavadinti. Tačiau ar iš tiesų įvyko esminis perėjimas nuo žeminančio prie pagarbaus negalią turinčio asmens įvardijimo? Ar iš tiesų žodžiu negalia, neįgalusis vadiname tai, ką norime vadinti ir kaip turėtume vadinti?

Neretai girdžiu ir skaitau, kaip žmonės, tarp jų ir žurnalistai, vartoja frazes neįgali valdžia, neįgalus Seimas, neįgalus vadovas ir panašiai, taip nurodydami asmens ar institucijos nepajėgumą ar negebėjimą. Internetiniame lietuvių kalbos žodyne (www.lietuviuzodynas.lt) negalia irgi įvardijama kaip negalėjimas, silpnumas, bejėgiškumas.

Tad kyla abejonių, ar terminas neįgalus iš tiesų pakeitė žodį invalidas, kuris tame pačiame Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamas kaip visai ar iš dalies netekęs darbingumo žmogus, o neįgalusis – visai ar iš dalies negalintis dirbti. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas priešpriešina negalią turintį asmenį su norma ir sveiku asmeniu, kas iš esmės yra ydinga, nes negalią turintis žmogus yra toks pat normalus, kaip ir visi, be to, nebūtinai negalia kyla iš ligos, negalią turintis žmogus gali būti visiškai sveikas.

Invalido terminas nuo senų laikų buvo naudojamas karo suluošintiesiems, kaip netinkamiems karinei tarnybai, pavadinti. Šiandien Lietuvoje neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarka, taikoma negalią turinčiam asmeniui, yra ne kas kita, kaip asmens negalėjimo, netinkamumo, nedarbingumo, silpnumo nustatymas dėl jo ligos ar kitų ypatybių. Asmenį menkinanti žodžio neįgalus, kaip ir invalidas, reikšmė yra akivaizdi. Reikia pripažinti, kad esmės nepakeitėme invalidą pakeitę neįgaliu. Panašu, kad, kaip sakoma – ta pati mergelė, tik kita suknelė.

Kodėl, įvardijant negalią turintį žmogų, neįvyko esminio pasikeitimo turinyje? Ko gero, dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl pažodinio vertimo iš anglų kalbos. Antra, dėl vertimo nesuvokiant negalios, kaip reiškinio, kitaip tariant – dėl teorinio neraštingumo ir mažo socialinio jautrumo. Tie, kurie sukūrė žodį neįgalus, manytina, rėmėsi angliškuoju disabled, taip pademonstruodami savo teorinį neraštingumą. Disabled išversti iš anglų kalbos teisingai galima tik žinant būtent Anglijoje sukurtą socialinį negalios modelį, o ne mūsų kraštuose įsišaknijusį medicininį, kuris asmenį vertina iš patologijos pozicijų.

Jei disabled versime paraidžiui, gausime neįgalus. Tačiau tiksli angliškojo žodžio reikšmė kyla iš socialinio negalios modelio, kuris reiškia, kad žmogus yra socialinių aplinkų nugalintas arba išgalintas. Socialinis negalios modelis reiškia, kad aplinkų nepritaikymas, tinkamų sąlygų nesudarymas apriboja asmens galimybes, jį paverčiant neįgaliu.

Taip fizinio prieinamumo nebuvimas uždaro kelius fizinę negalią turintiems asmenims. Gestų kalbos, subtitrų, Brailio rašto, lengvai suprantamos kalbos ar kitų alternatyvių informacijos ir komunikacijos būdų menkas visuotinumas socialiai izoliuoja neregius, kurčiuosius, intelekto negalią turinčius asmenis. Pedagoginių metodų, skirtų mokyti įvairius vaikus drauge, stoka į edukacinę atskirtį išstumia regos, klausos, intelekto sutrikimų turinčius arba autistiškus ir kitus vaikus. Sąlygų nesudarymas atviroje darbo rinkoje negalią turinčius asmenis išstumia į bedarbystę ar atskirtas ir mažiau vertingas darbo vietas.

Nuo 2006 m. žmogaus teisių standartas negalios srityje yra Jungtinių Tautų konvencija, kuri buvo inicijuota pačių neįgaliųjų, todėl ji yra laikoma autentišku ir patikimu instrumentu su negalia susijusiai politikai ir praktikai kurti. Konvencijoje naudojama asmens su negalia, arba negalią turinčio asmens sąvoka (angl. person with disability). Ši negalios samprata yra paremta esminiu žmogaus teisių principu – asmens orumu, asmens dimensiją laikant pagrindine. Negalia, arba sutrikimas, yra antrinis.

Lietuviškas neįgaliojo terminas iš tiesų neturi nei pirmosios (socialiniu modeliu grįstos, nugalinto, angl. disabled), nei antrosios (orumu grįstos, negalią turinčio asmens) tiesioginės reikšmės. Beje, kitur pasaulyje naudojamas prancūziškas žodis handicap, arba, kalbant apie asmenį, personne handicapée. Handicap kilo iš angliškos frazės hand in cap (ranka kepurėje), kuri reiškia lygius šansus visiems burtus traukiantiems dalyviams. Terminas handicap yra bene labiausiai orientuotas į lygias galimybes.

Kita vertus, būtina pripažinti, kad negalią turintys žmonės dėl turimų sutrikimų gali netekti daug galimybių dėl socialinės aplinkos neprieinamumo, neigiamo požiūrio, tinkamų sąlygų dirbti ar mokytis kartu su visais žmonėmis nebuvimo.

Būtent tai ir nusako JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kuria šalys narės įsipareigoja skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Šis žmogaus teisių standartas taip pat skatina valstybes skatinti negalią turinčių asmenų įgūdžių, pasiekimų ir gebėjimų pripažinimą švietimo, užimtumo ir kitose sistemose, be to, jų indėlio darbo vietoje bei darbo rinkoje pripažinimą.

Lietuva Konvenciją ratifikavo 2010 metais, taigi, įsipareigojo įgyvendinti žmogaus teisėmis grįstą negalios sampratą. Konvenciją reikia suprasti kaip negalios sampratos esminį posūkį – atsisakant diskriminacijos ir įgyvendinant žmogaus teises. Konvencija prie neįgaliųjų priskiria asmenis, turinčius ilgalaikių fizinių, psichosocialinių, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis.

Taigi, Konvencija skelbia žmogaus teisėmis ir socialinę negalios sampratą, kitaip, tariant, bet kurį negalią turintį asmenį traktuoja esant oriu ir turinčiu lygias teises su visais žmonėmis. Tuo tarpu lietuvių kalboje vartojamas terminas neįgalus apibūdinant asmenį palaiko žmogaus orumą menkinančias invalido termino reikšmes.

Taigi, nors neįgalusis jau yra įaugęs lietuviškoje vartosenoje ir priimtas pačių negalią turinčių asmenų, manau, jog būtina šį terminą kvestionuoti ir naudoti kitą – negalią turinčio asmens – kuris yra artimiausias Konvencijos terminui, nors ir ne tapatus socialiniu modeliu grįstam angliškajam disabled (nugalintas).

Tenka pripažinti, kad negalią ir negalią turintį asmenį nusakančios terminologijos klausimas nėra išspręstas, nes negalios sampratos pasikeitė santykinai labai neseniai, prieš daugiau nei dešimtmetį, priėmus Konvenciją. Net jos preambulėje pripažįstama, kad neįgalumo sąvoka yra vis dar tebeplėtojama. Antai, Konvencijos tiksle minima psichikosnegalia šiandien paties JT Neįgaliųjų teisių komiteto yra siūloma ir naudojamas naujas, psichosocialinės negalios, terminas, kuris pabrėžia socialinę psichikos sveikatos prigimtį.

Terminai yra istoriškai nulemtos realybės ir kolektyvinės sąmonės atspindys. Pakeisdami invalidą neįgaliu nepakeitėme esmės. Negalia nusakoma diskriminacinėmis invalido reikšmėmis, pabrėžiant asmens nepajėgumą, o ne aplinkų pritaikymo ir įvairovės stoką. Negalių turintys žmonės vis dar susiduria su begale kliūčių savo aplinkose, įskaitant netikėjimą jų gebėjimais, darbo sąlygų atviroje darbo rinkoje nesudarymą, bendrojo ugdymo neprieinamumą, aplinkos visiems, arba universalaus dizaino, menką taikymą, komunikacijos formų įvairovės trūkumą. Tikėtina, kad diskusija dėl negalios termino padėtų atrasti ne tik tinkamą žmogaus teisėmis paremtą negalios apibrėžimą, bet ir inicijuotų realybės bei kolektyvinės sąmonės keitimą kuriant pasaulį visiems, be diskriminacijos.

Martynas Gedvila
Integruotos komunikacijos grupė
Vytauto Didžiojo universitetas

———————————————————————————-

Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/

 

 

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...

5 savybės, dėl kurių pistacijos pelnytai vadinamos idealiu užkandžiu

Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis užkandis dėmesio nusipelnė ne tik dėl egzotiško skonio, bet ir dėl daugybės naudingų savybių sveikatai. Štai dėl kokių priežasčių mitybos specialistai pistacijas...

Ką daryti šiuo metu grįžus ar atvykus iš užsienio dėl saviizoliacijos?

Švelninant karantino sąlygas, sparčiai daugėja užklausų, ką daryti grįžus ar atvykus iš užsienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad visi asmenys, grįžę ar atvykę iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą,...

Kiemuose siaučia vagys: taikosi ir į kepsnines, lauko baldus

Atšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių...

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą deklaraciją, kuria išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Deklaracijai palaikymą išreiškė 14 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija daugiau nei 1000 narių – nevyriausybinius...

Geros emocijos sugrįžta: spektakliai vasarą vyks DOMINO teatre be stogo

Po daugiau nei tris mėnesius trukusio draudimo organizuoti renginius DOMINO teatras šiandien džiaugiasi – jau nuo liepos mėnesio pradės rodyti spektaklius. Tiesa, išliekant renginių apribojimams uždarose erdvėse populiariausias komedijas kokybiško laisvalaikio teatras kvies pamatyti...

Prikelkite savo seną telefoną antram gyvenimui

Įsigijus naują telefoną visuomet kyla klausimas ką daryti su senuoju – parduoti, atiduoti ar pasilikti. Technologijų ekspertai siūlo neskubėti išmesti seno, bet dar veikiančio telefono ir jį panaudoti šiek tiek pakeitus jo paskirtį. Jūsų dėmesiui...

4 sėklos, kuriomis būtina praturtinti kasdienį racioną

Karantino mėnesiai primena apie save ne tik pakitusiomis kūno linijomis ir sunkumo jausmu, bet ir energijos stoka. Siekiantiems gerai jaustis, dietistė Vaida Kurpienė pataria atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų gausias sėklas ir kasdienį racioną...

Dronai Lietuvos policijoje: atidesnis žvilgsnis į įvykių vietas

Lietuvos policijos mokykla prisideda prie inovacijų policijoje diegimo. Kartu su Lietuvos teismo ekspertizių centro atstovais Kęstučiu Graželiu ir Henriku Vaitiekūnu, kurie yra ir mokymų instruktoriai, mokykloje vykstančiuose mokymuose pareigūnai mokomi pilotuoti bepiločius orlaivius, naudoti...

„Sodra“ atnaujina pensijas – daliai gavėjų jos didės

Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš...

Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai: vaistininkas pataria, kas padėtų apsisaugoti

Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Vieni iš jų kėsinasi įgelti, nes yra alkani,...

Laura Mazalienė: „Karantinas išmokė ne tik būti, bet ir dirbti su vaikais“

Verslininkė, žurnalistė Laura Mazalienė su vyru Šarūnu karantino metu išgyveno tikrą emocijų karuselę: pečius užgriuvo nežinia dėl restorano „Vaflių namai“ ateities, ant plauko pakibo organizuojamos vestuvės, o namuose dėmesio laukė trys mažamečiai vaikai. Nors...

Įtampa pečių juostoje – vienas dažniausių nusiskundimų (video pamoka)

Masažai, SPA, įvairios kūno puoselėjimo procedūros vis labiau populiarėja,“ – teigia masažuotojas, kineziterapeutas ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas MARIUS JURGELAITIS. Daugiau kaip 10 metų praktine masažo veikla užsiimantis specialistas džiaugiasi, jog...

Vakar dienos audros ir liūties padarinių nuostoliai sieks 100 tūkstančių eurų

Didžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ registruoja klientų patirtas žalas dėl vakar dienos audringų ir lietingų orų didžiojoje Lietuvos dalyje. „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 100 tūkstančių eurų draudimo išmokų, o...

Kai atrodys išmanieji miestai kai virš galvų skraidys dronai, o eismo spūstys bus retenybė

Kalbėdami apie 5G ryšį dažnai įsivaizduojame bokštus, antenas ir žaibiškai greitą internetą, leidžiantį sklandžiai atlikti vaizdo skambučius, be sutrikimų dirbti per atstumą ar per kelias sekundes atsisiųsti filmą. Tačiau retai susimąstome, kad penktos kartos...

Gyventojai grįžta į senas vėžes: pradeda sau leisti daugiau

Prasidėjusi vasara ir sumažėjusi baimė dėl keletą mėnesių šalį temdžiusios COVID-19 bangos paskatino gyventojus tęsti dar iki paskelbiant karantiną užsibrėžtus planus. Daugelis mano, kad šiuo metu yra puikus laikas pradėti verslą, įsigyti automobilį ar...

Imunitetas – kodėl turime juo rūpintis?

„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso...
spot_img