Liūdna statistika – pagal savižudybių skaičių Lietuva pasaulyje pirmauja. Specialistai neabejoja, kad viena svarbiausių to priežasčių yra depresija, kuria kasdien suserga po du lietuvius. Šį šeštadienį 11.00 val. TV3 medicinos laidoje „Diagnozė: viltis“ žiūrovai išvys jaudinančias istorijas tų, kuriems kelią buvo pastojusi ši klastinga liga.
Sausio pradžioje šalį sukrėtė žinia apie gyvybę sau atėmusį Šakių miesto kleboną Sigitą Matusevičių. Po tragiško įvykio Vilkaviškio vyskupija paskelbė apie kunigo Sigito ligą – lėtinę depresiją, apgailestaudami, kad liga galėjo padaryti stiprią įtaką paskutiniesiems jo žemiškojo gyvenimo žingsniams. Teigiama, kad dvasininkas vartojo vaistus. Ar vaistai kunigui tikrai tiko? Galbūt, parinkus kitokius antidepresantus, buvo galima išvengti tragedijos?
Vilnietė, vieno televizijos šou dalyvė, Indija, išgyvenusi sužadėtinio netektį likus vos dviem mėnesiams iki vestuvių, TV3 laidai prisipažins: „Nemanau, kad gydytojai mane suprato. Jie į viską žiūri abstrakčiai. Žmogus, nepabuvęs tokioje situacijoje, nesupras, ką kitas jaučia, kaip jam sunku. Tam, kad galėtum padėti ir patarti, reikia įsikūnyti į tą akimirką ir išgyventi tuos pačius jausmus…“
Indija teigs, kad gydytojų skirti vaistai jai nepadėjo: „Išrašė antidepresantų, tačiau iš tiesų jie tik sunaikino visas mano emocijas…“ Laimei, moteris rado savyje stiprybės ir neišėjo iš gyvenimo anksčiau laiko.
Su depresijos požymiais susidūrė ir sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas. Dėl sunkių traumų jis buvo priverstas baigti sportininko karjerą. Žinomas vyras atvirai pasakos apie problemas, su kuriomis susidūrė ne savo noru pasitraukęs iš profesionalaus sporto: „Nieko nenorėdavau – nei vaikščioti, nei bendrauti, net ir telefoną išjungdavau. Tiesa, į neviltį niekada nepuldavau, kapstydavausi, bet jei ne šeima, vaikai, tai nežinia kaip viskas būtų susiklostę.“
„Išeiti iš sporto buvo pats sunkiausias dalykas. Dabar jau praėjo metai, viskas normalizuojasi, stoja į savo vietas… Ryte jau šypsausi, pastebiu pumpurus. Vieno kelio pabaiga yra kito pradžia“, – sakys šypteldamas tituluotas sunkiaatletis.
„Negydoma depresija gali baigtis tragiškai – tą rodo šalies savižudybių statistika. Pastebėję savo savijautos pakitimų, apatiją, žmonės turėtų kreiptis į gydytoją. Deja, į medikus dažniausiai kreipiamasi jau depresijai įsisenėjus“, – aiškina KMUK Psichiatrijos klinikos vadovė Virginija Adomaitienė. Tuomet svarbiausia yra parinkti tinkamus vaistus.
„Gydytojai šiandien vadovaujasi teoriniais aprašais, mokslinių tyrimų duomenimis, statistika, kurie vaistai veiksmingesni nuo kokios depresijos. Tačiau pasaulis žengia į priekį ir modernioji psichiatrija jau negali išsiversti be kolegų genetikų, kurie dar spartesniais žingsniais juda į priekį ir padeda individualiai parinkti vaistą kiekvienam pacientui pagal tai, kaip organizmas pasirengęs jį priimti“, – pasakos V. Adomaitienė.
Planuojama, kad Lietuvoje jau rudenį bus įdiegta pirmoji moderni sistema, padėsianti nustatyti kiekvienam žmogui individualiai tinkamiausią vaistą pagal jo DNR. Tai suteiks galimybę ne tik taupyti lėšas, bet ir gelbėti gyvybes. Žinoma, vienos sistemos Lietuvai neužteks, tačiau tikimasi, kad ji padės gerokai sumažinti savižudybių dėl depresijos.
Atvirai pasakojamos žmonių išgyvenimų istorijos, profesionalų keliamos savižudybių versijos, medikų patarimai susidūrusiems su depresija – jau šį šeštadienį 11.00 val. TV3 laidoje „Diagnozė: viltis“.
Medicinos laida „Diagnozė: viltis“ – šeštadieniais 11.00 val. per TV3!
