Kasdienis skubėjimas, netikėti papildomi darbai, nerealistiški klientų reikalavimai, laiko trūkumas – daugelio dirbančių žmonių kasdienybė. KTU viešėjęs Brėmeno universiteto mokslininkas dr. Guido Becke‘as teigia, jog darbe patiriamas stresas daugeliu atvejų lemia ir ankstyvą išėjimą į pensiją – su šia problema susiduriama tiek besivystančiose, tiek pažengusiose ekonomikose.
Brėmeno universiteto (Vokietija) Darbo ir ekonomikos instituto mokslininkas G. Becke‘as daugelį metų vykdo tyrimus, susijusius su darbo vietomis, psichine darbuotojų sveikata, socialiniais santykiais darbo aplinkoje.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete paskaitas skaičiusio G. Becke‘o teigimu, empiriniai tyrimai rodo, jog 20 proc. darbuotojų senosiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir 30 proc. darbuotojų naujai prisijungusiose valstybėse (tarp jų ir Lietuvoje) mano, jog darbe patiriamas stresas daro didelį poveikį jų sveikatai.
Darbuotojų patiriamas stresas, drauge su dėl jo atsiradusiomis asmeninio gyvenimo problemomis, gali lemti įvairių psichinių ligų, tokių, kaip depresija ar nerimo sutrikimas, atsiradimą. Dėl šios problemos tiesiogiai nukenčia ir darbdaviai.
„Žmonės, turintys psichinių sutrikimų, gana daug laiko praleidžia ne darbe, o gydydamiesi ir tai reiškia nuostolius darbdaviams. Stresas darbe gali tapti labai brangia problema. Pavyzdžiui, depresija sergantis žmogus darbe nebūna vidutiniškai 50 dienų per metus. Darbdaviams tenka ieškoti būdų išlaikyti tokius darbuotojus, surasti pavaduojantį specialistą ar iš viso juos pakeisti“, – sakė G. Becke‘as.
Susiduria su per dideliais reikalavimais
Darbe patiriamas stresas – sudėtingas reiškinys, kurį tirti nėra lengva. Tai asmeninio gyvenimo detalių ir su darbu susijusių veiksnių sąveika, todėl negalima bendro žmogų kankinančio streso priskirti vienai grupei. Tačiau kelis su darbu susijusius aspektus išskirti įmanoma.
Stresas dažniausiai atsiranda tada, kai darbuotojas susiduria su per dideliais reikalavimais.
„Tai apima laiką, darbo kiekį, bendradarbiavimą su dideliu kiekiu klientų. Darbuotojas turi nudirbti daugiau per mažesnį laiko tarpą, be to, jis neturi reikiamų išteklių, kurie padėtų išpildyti šiuos reikalavimus“, – pagrindines streso priežastis vardino pašnekovas.
Analizuojant stresą keliančius veiksnius galima pamatyti, kad per pastaruosius porą dešimtmečių jį lėmė ekonominė globalizacija: išlaidų karpymas, ilgalaikiai pokyčiai, darbuotojų mažinimas. Tokiu būdu darbo krūvis kilo, buvo didinamas tempas, griežtinamas tvarkaraštis, atsirado būtinybė prisitaikyti prie sudėtingėjančių reikalavimų, kilo didelių problemų bandant darbą derinti su asmeniniu gyvenimu.
„Tačiau daug streso gali kelti ir darbo vieta. Jeigu tu dirbi kaip keliaujantis brokeris, dažnai turi vykti pas savo klientą, o ne atvirkščiai, tuomet neturi tiek paramos, kiek kiti, dirbantys savo darbo vietose. Žmonėms labai trūksta tos paramos, kurią teikia kolegos ir asmeninė erdvė“,– teigė KTU viešėjęs Vokietijos mokslininkas.
Eustresas – skatinantis veiksnys
Kaip streso išvengti? Pasak G. Becke, vargu, ar egzistuoja visiškai nesikeičiančios darbo sąlygos. Darbuotojai visuomet turi pratintis prie vienokių ar kitokių naujovių, todėl absoliučiai išvengti streso neįmanoma. Tačiau svarbus ir paties darbuotojo nusiteikimas.
„Dažnai įvairiuose tyrimuose galima rasti skirtį tarp streso ir eustreso. Eustresas iš tiesų yra teigiamas dalykas, jeigu tu naujus keliamus reikalavimus matai kaip iššūkį ir galimybę – tuomet stresas tampa skatinančiu veiksniu“, – pasakojo tyrėjas.
Daugelis žmonių mano, kad laisvai samdomo specialisto (freelancer) darbe streso beveik nėra. Jų manymu, visiška autonomija reiškia galimybę pačiam organizuoti savo veiklą, pagal norus keisti darbo laiką, lengvai derinti asmeninį gyvenimą ir darbą. Bet laisvai samdomi darbuotojai susiduria su labai specifiniais iššūkiais.
„Jie turi dirbti savo darbus, kaip ir visi kiti, tačiau be to, jie turi nuolatos ieškoti kito darbo pasiūlymo. Kasdieninis darbas ir nuolatinė naujų galimybių paieška lemia gerokai per didelį krūvį. Ir jeigu ateina laikotarpis, kai darbo mažai, jie negali atsipalaiduoti ir pailsėti – tai reiškia dar intensyvesnę darbų paiešką“, – autonomiškumo kainą aptarė G. Becke‘as.
Net jeigu lydi sėkmė, pavyksta gauti daug pasiūlymų – tai ne visada reiškia ramų darbą. Tokiais atvejais dažnai susiduriama su dideliais krūviais, kurių neįmanoma apskaičiuoti. Privalau mokėti save reguliuoti, nuolatos gerinti savo reputaciją profesiniame lauke. Tik turėdamas tikrai aukštą reputaciją laisvai samdomas specialistas gali ne intensyviai ieškoti darbo, o ramiai rinktis iš to, ką jam siūlo. Reputacija – itin svarbus su stresu darbe susijęs faktorius.
Vienas iš „vaistų“ – gera vidinė komunikacija
Kaip reikėtų elgtis darbuotojui, kuris susiduria su klientais, besikišančiais į jo darbo procesą keldami vis naujų reikalavimų? Pasak G. Becke‘o, tai yra didelė problema informacinių technologijų (IT) sektoriuje. Bendras darbuotojų streso lygis gali būti sumažintas, jeigu projekto vadovas užima tarpininko vaidmenį.
„Jis turi išsiaiškinti, kokius naujus reikalavimus pateikia klientas, kokia jų specifika. Vadovas privalo susitarti, kokiu būdu tuos reikalavimus galima bus įgyvendinti ir kokie papildomi resursai reikalingi jo komandai. Taip jis apsaugo savo darbuotojus nuo staigios, per didelės darbo naštos ir, tam tikra prasme, nuo nerealistiškų kliento reikalavimų“,– aiškino G. Becke.
Bendradarbių tarpusavio pagalba yra itin reikalinga norint išvengti stipraus streso. Pasak mokslininko, būtina, kad viršininkai ir kolegos būtų supažindinti, pavyzdžiui, su po sunkios ligos į darbą grįžtančio žmogaus situacija.
„Apgalvota vidinė komunikacija yra labai geras reintegracijos išteklius ne tik grįžus po ligos, bet ir po tėvystės ar motinystės atostogų. Ne mažiau svarbus, nei supažindinimas su naujais reikalavimais, yra mokymasis. Kvalifikacijos kėlimo, komandinio darbo, profesiniai mokymai tokiais atvejais yra būtini“,– teigė tyrėjas.
Akvilė Sebežiova
Viešųjų ryšių projektų vadovė
Kauno technologijos universitetas
