Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, birželio 1-ąją savo pritarimą organų donorystei buvo pareiškę 22 540 Lietuvos gyventojų. 3520 asmenų sutikimą, kad jų organai ir (ar) audiniai po jų mirties būtų paaukoti donorystei, pasirašė elektroniniu būdu, 19 020 – raštu.
Registre – visų duomenys
Pasirašiusiems sutikimą, jei jie pageidauja, išduodama organų donoro kortelė. Ji yra simbolinis ženklas, patvirtinantis žmogaus pasiryžimą po mirties išgelbėti sunkiai sergančiųjų gyvybę.
Duomenys apie visus donorystei pasiryžusius asmenis įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. Tiktai ligoninės reanimacijos skyriuje konstatavus asmeniui smegenų mirtį, gydytojams reanimatologams pranešus, Biuro koordinatorius patikrina, ar asmens duomenys buvo įtraukti į šį registrą. Jei taip – pradedamas organų donorystės procesas. Jei žmogus gyvas būdamas nuomonės dėl donorystės nebuvo pareiškęs, dėl donorystės kalbama su mirusiojo artimaisiais.
Dažniausiai pritaria jaunimas ir moterys
Kaip visose gyvenimo srityse, taip ir organų donorystėje – pilietiškiausias Lietuvoje yra 18-30 metų jaunimas (12 771 pritarimas organų donorystei). 5428 sutikimus yra pasirašę 31-40 metų gyventojai, 2792 – 41-50 metų gyventojai. Kiek daugiau nei tūkstantį sutikimų pasirašė 51-60 metų gyventojai. Nors amžius donoro kortelei pasirašyti reikšmės neturi, senyvo amžiaus žmonės donorystei pritaria rečiau: 61-70 metų amžiaus grupėje tokių yra 387, 71-80 metų amžiaus grupėje – 103. Asmenys, sulaukę 81 ir daugiau metų, yra pasirašę 13 sutikimų.
Organų donorystei pritariančių moterų – kone dvigubai daugiau, negu vyrų – atitinkamai 14 705 ir 7835.
Vertinant pagal gyvenamąją vietą, labiausiai organų donorystei pritaria Vilniaus apskrities gyventojai, kurie yra pasirašę 8370 sutikimų. Kauno apskrityje tokių daugiau kaip 4 tūkstančiai, Šiaulių apskrityje – daugiau kaip 2 tūkstančiai. Panevėžio apskrityje pasiryžimą tapti organų donorais yra pareiškę 1945 gyventojai, Klaipėdos apskrityje – 1813. Alytaus ir Marijampolės apskrityse sutikimų pasirašyta po daugiau kaip 1 tūkstantį, Utenos apskrityje – 690, Telšių apskrityje – 586, Tauragės apskrityje – 388.
4 procentai aukoja ne viską
Iš 22 540 žmonių, pasirašiusių sutikimą donorystei, net 96 procentai sutinka transplantacijai paaukoti visus savo audinius ir organus, 4 procentai – ne visus.
Antai 121 žmogus sutiktų aukoti tiktai plaučius, 89 – tiktai širdį, 85 – tiktai kamienines ląsteles ir pan.
Kai kurie pildydami sutikimą nurodo sutinkantys aukoti viską, išskyrus kai ką. Dažniausiai atsisakoma aukoti akis (292) ir ragenas (150). Toks parašymas atskleidžia, kad žmonės galvoja, jog transplantacijai paimama visa akis. Iš tiesų transplantacijai paimamas tik viršutinis, plonytis akies sluoksnis – ragena, o į jos vietą įdedamas implantas, vizualiai nesiskiriantis nuo ragenos. Beje, kai kada artimieji nedovanoja transplantacijai dešinės ragenos, sutinkant aukoti kairiąją, kai kada – priešingai.
Neretai atsisakoma aukoti širdį (77 atvejai). Kai kurie transplantacijai sutinka atiduoti viską, išskyrus kai kuriuos organus, nors tokios transplantacijos Lietuvoje neatliekamos – lytinius organus (28), kiaušides (14 atvejų), 15 gyventojų transplantacijai nedovanoja savo liežuvio, 36 žmonės draudžia transplantacijai naudoti „išorinius matomus“ organus, neretai nurodoma konkrečiau – veidą, galvos ir veido odą, rankas, kojas.
Laukiančiųjų – 370
Iš pritarimą donorystei pareiškusių 22 540 Lietuvos gyventojų 324 jau yra mirę. Iš jų donorais tapo 5. Taip yra todėl, kad bendroje mirčių statistikoje specifinė – smegenų mirtis ligoninės reanimacijos skyriuje – konstatuojama retai.
Birželio 1 dieną Lietuvoje organų ar audinių (ragenų) transplantacijos laukė 370 recipientų, iš jų 97 – laikinai ne recipientai (jiems dėl tam tikrų priežasčių šiuo metu transplantacijos atlikti negalima): 153 recipientams reikalinga inksto transplantacija, 7 – kasos-inksto komplekso, 35 – širdies, 8 – plaučių, 4 – širdies-plaučių komplekso, 52 – kepenų, 111 – ragenų transplantacijų.
Pasirašyti sutikimą, kad Asmens audiniai, ląstelės, organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, galima gydymo įstaigose, taip pat kitose įstaigose, kuriose dirba sveikatos priežiūros specialistai, farmacininkai. Pasirašant sutikimą reikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo arba studento pažymėjimą).
Pareikšti savo valią po mirties aukoti savo organus donorystei galima ir elektroniniu būdu – tereikia apsilankyti interneto svetainėje www.transplantacija.lt, rasti nuorodą „Pasirašyk internetu“ ir patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.
Rasa Pekarskienė
komunikacijos sk. vedėja
Nacionalinis transplantacijos biuras
