20.6 C
Šilutė
Penktadienis, 30 liepos, 2021

Mokslininkai: lietuvių emigraciją sustabdys tik padorūs atlyginimai

Ar jau skaitėte?

Profesorė Vlada Stankūnienė, VDU Demografinių tyrimų centro vadovė.
Profesorė Vlada Stankūnienė, VDU Demografinių tyrimų centro vadovė.

Lietuvos mokslininkai pripažįsta, kad didžiausia grėsmė šalies saugumui ir socialinei-ekonominei plėtrai yra intensyvi emigracija. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengtoje konferencijoje mokslininkai ir verslo atstovai pateikė iškalbingus problemos masto skaičius ir akcentavo darbo rinkos pokyčių, švietimo, sugrįžusių emigrantų reintegracijos, kultūrinio atvirumo svarbą.

Vokietijos Makso Planko tyrimų instituto (MPI) demografas, VDU Demografinių tyrimų centro darbuotojas dr. Domantas Jasiulionis teigė, kad pozityvių pokyčių šalies mastu galima pasiekti imant pavyzdį iš pažangiausių visuomenės grupių ir palaipsniui šias pozityvias permainas pritaikant kitoms grupėms. Viena iš jų – išsilavinusios moterys.

„Per 2001–2012 metus vidutinis naujagimių skaičius sparčiausiai išaugo išsilavinusių moterų gretose – net 70 procentų. Beveik dvigubai augo ir pačių išsilavinusių moterų skaičius, tad ši grupė vis labiau teigiamai veikia bendrą gimstamumo lygį. Kodėl jis padidėjo būtent tarp šių moterų? Išsilavinimas lemia stabilesnę šeimą, mažiau skyrybų, didesnes pajamas, lyčių lygybę darbe ir šeimoje, geresnes galimybes derinti darbą ir vaikų auginimą“, – teigė mokslininkas.

Pasak D. Jasiulionio, derėtų pasirūpinti ir iš emigracijos sugrįžtančiais, bet galiausiai ir vėl emigruojančiais lietuviais, nes didžioji dauguma sugrįžusių vėl palieka Tėvynę. Tai itin svarbu, kadangi pirmieji paprastai sugrįžta išsilavinę ir kvalifikuoti emigrantai, kurių itin reikia Lietuvai.

„Tarp gerųjų praktikų, remiantis tarptautinės analizės duomenimis, visų pirma, informacijos skleidimas ir darbas su sugrįžusiais ir gyvenančiais užsienyje. Turi būti aišku, kas atsakingas už emigrantų reintegraciją, kur jie gali kreiptis pagalbos. Reikalingos specialios grįžusių emigrantų reikalų tarnybos, specializuotos įdarbinimo ir kvalifikacijos kėlimo programos. Taip pat – pagalba grįžusių emigrantų vaikams – ugdymas, aukštasis mokslas, kryptingos užsienyje gyvenančių specialistų paieškos ir grąžinimo misijos“, – sakė D. Jasiulionis.

Po 2020 m. trūks darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu

Išsilavinimą akcentavo ir konferencijoje kalbėjęs VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Anot profesoriaus, Lietuvai žmonių su aukštuoju išsilavinimu ateityje reikės ne mažiau, o daugiau, siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius.

„Galime lengvai suskaičiuoti, kad iki 2020 metų Lietuvoje reikia priimti studijuoti apie 40 tūkst. studentų, jei norime, kad absolventų skaičius atitiktų specialistų poreikį darbo rinkoje. Tad žmonių su aukštuoju išsilavinimu tikrai nebus per daug, priešingai – po 2020-ųjų prasidės paruoštų specialistų trūkumas, turėsime ne tik kokybės, bet ir kiekybės problemą“, – atkreipė dėmesį VDU rektorius.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus akcentavo švietimo ir verslo bendradarbiavimo svarbą: „Pavyzdžiui, Lietuvos informacinių technologijų įmonės nesupranta jaunimo nedarbo problemos. Jie galėtų įdarbinti visus jaunuolius, jeigu šie būtų praėję bent metų trukmės mokymus. Darbuotojų trūksta ir kituose, aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose. Aukštojo mokslo sistema turi keistis, prisiderinti prie verslo poreikių, tada ir jaunimui su aukštuoju išsilavinimu nereikės ieškoti darbo svetur“.

Anot V. Sutkaus, visgi pagrindinis emigranto motyvas išvykti yra gerokai didesnis atlyginimas nei Lietuvoje, mokamas netgi už nekvalifikuotą darbą: „Jeigu darbo užmokestis būtų 1000 eurų, tai lietuviai ne tik kad neemigruotų, bet dar ir sugrįžtų. Norint, kad kiltų atlyginimai, yra būtini pokyčiai darbo santykių reguliavime. Tikimės, kad pozityvių pokyčių atneš nuo kitų metų įsigaliosiantis naujas Darbo kodeksas. Lankstesni darbo santykiai atvers kelią užsienio investicijoms, vietos verslo plėtrai, taigi, ir naujų darbo vietų kūrimuisi – ko išties labiausiai ir reikia vietos savo šalyje nerandantiems lietuviams“.

Svarbūs ir kultūriniai veiksniai

Profesorė Vlada Stankūnienė, VDU Demografinių tyrimų centro vadovė teigė, kad sparčiausiai mažėja iki 50 metų amžiaus gyventojų, o 50-59 metų amžiaus žmonių grupė yra didžiausia. Tai rodo, kad tautos nykimas yra užprogramuotas, nes darbingo amžiaus žmonių ir vyresnes gausias kartas keis mažo gimstamumo, negausios kartos.

„Šiuo metu itin svarbi yra 20-29 metų amžiaus gyventojų migracija, kadangi ši visuomenės dalis netrukus taps produktyviausia ir neš didžiausią naudą valstybei. Svarbiausi veiksniai, kuriuos reikia taisyti, yra ekonominiai – gerovės, galimybės užsidirbti ir išlaikyti šeimą užtikrinimas. Dabar Lietuva pagal vienos valandos bruto darbo užmokestį yra trečia nuo galo visoje ES“, – teigė mokslininkė.

Aptariant migracijos procesus ir į šalį atvykstančius žmones, didelę reikšmę turi Lietuvos kultūrinis uždarumas. Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas pažymėjo, jog šalies visuomenė yra kultūriškai uždara, darbdaviai nusistatę neįdarbinti imigrantų iš Artimųjų Rytų, priešingai nei užsienio kapitalo įmonėse, kur, pirmiausia, atsižvelgiama ne į žmogaus kilmę, o į kvalifikaciją.

„Reikėtų, kad Lietuva tarptautinės migracijos procesuose bent daliai žmonių taptų ne stotele Vakarų Europos link, o naujais namais. Tam reikalinga politinė valia, pilietybės įstatymo pokytis, visiškai naujas imigracijos kursas ir naujos sąvokos, kurias reikia pritaikyti Lietuvai“, – rekomendacijas vardijo VDU Demografinių tyrimų centro mokslininkas K. Žibas.

Kviečia politikus imtis priemonių

Konferencijos metu pasirašytame memorandume siūloma nedelsiant imtis konkrečių priemonių valstybės mastu, siekiant stabdyti intensyviausią Europos Sąjungoje depopuliaciją, kurią sąlygojo intensyvi emigracija, žemas gimstamumas, neadekvačiai aukštas mirtingumas ir vangi grįžtamoji migracija.

Dokumente konferencijos organizatoriai VDU ir LVK, taip pat dalyviai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo narius, Ministrą Pirmininką bei ministrus ir pateikia jiems savo siūlymus. Memorandumo autorių teigimu, būtina parengti demografinės raidos 2017–2020 m. programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą, pagal kurį memorandume įvardytos problemos būtų išspręstos ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 1 dienos.

Programos ir priemonių sukūrimui bei įgyvendinimui turėtų būti pasitelkti už atitinkamas demografijos sritis atsakingi valstybės institucijų vadovai, mokslininkai demografai, užsienio ekspertai, Lietuvos verslo konfederacijos verslo atstovai, kiti socialiniai partneriai, prašoma jiems skirti reikiamą finansavimą.

Taip pat siūloma numatyti VDU Demografinių tyrimų centrą (DTC) pagrindiniu Lietuvos demografijos kompetencijų centru, kuris rengtų universitetinį išsilavinimą turinčius demografijos specialistus, nuolat tirtų ir analizuotų Lietuvos demografinę būklę, stebėtų pasaulio aktualių demografinių procesų raidą ir apibendrintų naujausius tarptautinius mokslinius duomenis, iškristalizuotų konkrečias priemones, kaip spręsti Lietuvos depopuliacijos klausimus.

Demografinių procesų raida Lietuvoje jau daugiau kaip du dešimtmečius yra neigiama, o pastaraisiais metais šalyje fiksuotas bene intensyviausias gyventojų skaičiaus mažėjimas Europos Sąjungoje. Tą lemia intensyvi emigracija – kas valandą iš Lietuvos išvyksta po 4-5 žmones, o per metus – apie 35 tūkst. asmenų. Nuo 1990 m. Lietuva neteko beveik 900 tūkst. gyventojų ir šiuo metu valstybėje jų gyvena tik 2,86 milijono.

Gyventojų mažėjimą lėmė ne tik emigracija, bet ir mažas gimstamumas. Neužtikrinama kartų kaita – 10 moterų tenka kiek daugiau nei 16 vaikų, o turėtų būti bent 21. Lietuvoje taip pat neadekvačiai aukštas mirtingumas – vyrų mirtingumo rodikliai yra blogiausi tarp ES šalių; vangi grįžtamoji migracija – 2014 m. reemigravo 19,5 tūkst., 2015 m. – 18,4 tūkst. žmonių. Tuo tarpu imigracija sumažėjo: 2014-aisiais į šalį atvyko 4,8 tūkst., o 2015 m. – 3,7 tūkst. imigrantų.

Vytauto Didžiojo universitetas
Socialinių mokslų fakultetas
Demografinių tyrimų centras

 

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...

5 savybės, dėl kurių pistacijos pelnytai vadinamos idealiu užkandžiu

Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis užkandis dėmesio nusipelnė ne tik dėl egzotiško skonio, bet ir dėl daugybės naudingų savybių sveikatai. Štai dėl kokių priežasčių mitybos specialistai pistacijas...

Ką daryti šiuo metu grįžus ar atvykus iš užsienio dėl saviizoliacijos?

Švelninant karantino sąlygas, sparčiai daugėja užklausų, ką daryti grįžus ar atvykus iš užsienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad visi asmenys, grįžę ar atvykę iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą,...

Kiemuose siaučia vagys: taikosi ir į kepsnines, lauko baldus

Atšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių...

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą deklaraciją, kuria išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Deklaracijai palaikymą išreiškė 14 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija daugiau nei 1000 narių – nevyriausybinius...

Geros emocijos sugrįžta: spektakliai vasarą vyks DOMINO teatre be stogo

Po daugiau nei tris mėnesius trukusio draudimo organizuoti renginius DOMINO teatras šiandien džiaugiasi – jau nuo liepos mėnesio pradės rodyti spektaklius. Tiesa, išliekant renginių apribojimams uždarose erdvėse populiariausias komedijas kokybiško laisvalaikio teatras kvies pamatyti...

Prikelkite savo seną telefoną antram gyvenimui

Įsigijus naują telefoną visuomet kyla klausimas ką daryti su senuoju – parduoti, atiduoti ar pasilikti. Technologijų ekspertai siūlo neskubėti išmesti seno, bet dar veikiančio telefono ir jį panaudoti šiek tiek pakeitus jo paskirtį. Jūsų dėmesiui...

4 sėklos, kuriomis būtina praturtinti kasdienį racioną

Karantino mėnesiai primena apie save ne tik pakitusiomis kūno linijomis ir sunkumo jausmu, bet ir energijos stoka. Siekiantiems gerai jaustis, dietistė Vaida Kurpienė pataria atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų gausias sėklas ir kasdienį racioną...

Dronai Lietuvos policijoje: atidesnis žvilgsnis į įvykių vietas

Lietuvos policijos mokykla prisideda prie inovacijų policijoje diegimo. Kartu su Lietuvos teismo ekspertizių centro atstovais Kęstučiu Graželiu ir Henriku Vaitiekūnu, kurie yra ir mokymų instruktoriai, mokykloje vykstančiuose mokymuose pareigūnai mokomi pilotuoti bepiločius orlaivius, naudoti...

„Sodra“ atnaujina pensijas – daliai gavėjų jos didės

Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš...

Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai: vaistininkas pataria, kas padėtų apsisaugoti

Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Vieni iš jų kėsinasi įgelti, nes yra alkani,...

Laura Mazalienė: „Karantinas išmokė ne tik būti, bet ir dirbti su vaikais“

Verslininkė, žurnalistė Laura Mazalienė su vyru Šarūnu karantino metu išgyveno tikrą emocijų karuselę: pečius užgriuvo nežinia dėl restorano „Vaflių namai“ ateities, ant plauko pakibo organizuojamos vestuvės, o namuose dėmesio laukė trys mažamečiai vaikai. Nors...

Įtampa pečių juostoje – vienas dažniausių nusiskundimų (video pamoka)

Masažai, SPA, įvairios kūno puoselėjimo procedūros vis labiau populiarėja,“ – teigia masažuotojas, kineziterapeutas ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas MARIUS JURGELAITIS. Daugiau kaip 10 metų praktine masažo veikla užsiimantis specialistas džiaugiasi, jog...

Vakar dienos audros ir liūties padarinių nuostoliai sieks 100 tūkstančių eurų

Didžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ registruoja klientų patirtas žalas dėl vakar dienos audringų ir lietingų orų didžiojoje Lietuvos dalyje. „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 100 tūkstančių eurų draudimo išmokų, o...

Kai atrodys išmanieji miestai kai virš galvų skraidys dronai, o eismo spūstys bus retenybė

Kalbėdami apie 5G ryšį dažnai įsivaizduojame bokštus, antenas ir žaibiškai greitą internetą, leidžiantį sklandžiai atlikti vaizdo skambučius, be sutrikimų dirbti per atstumą ar per kelias sekundes atsisiųsti filmą. Tačiau retai susimąstome, kad penktos kartos...

Gyventojai grįžta į senas vėžes: pradeda sau leisti daugiau

Prasidėjusi vasara ir sumažėjusi baimė dėl keletą mėnesių šalį temdžiusios COVID-19 bangos paskatino gyventojus tęsti dar iki paskelbiant karantiną užsibrėžtus planus. Daugelis mano, kad šiuo metu yra puikus laikas pradėti verslą, įsigyti automobilį ar...

Imunitetas – kodėl turime juo rūpintis?

„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso...
spot_img