19.5 C
Šilutė
Šeštadienis, 31 liepos, 2021

Lietuvos pieno ūkiai pralaimi kaimynams

Ar jau skaitėte?

Didžioji dalis lietuviško žalio pieno eksportuojama į Lenkiją.

Baltijos šalyse Lietuvai tenka didžiausia pieno rinkos dalis – mūsų šalis perdirba 60 proc. ir superka beveik pusę viso regiono ūkiuose pagaminamo pieno. Tačiau statistika liudija, kad šios dvi svarbiausios pienininkystės grandys eina skirtingais keliais – Lietuvos pieno perdirbimo pramonės dalis Baltijos rinkoje didėja, o iš šalies ūkininkų superkamo pieno rinka kasmet traukiasi.

Lietuvai tenka beveik pusė visos Baltijos šalių pieno supirkimo rinkos, tačiau mūsų šalies pieno gamybos ūkiuose rinkos dalis kasmet mažėja – konkurencinę kovą laimi Latvijos ir Estijos pieno ūkiai.

Dar prieš kelis metus iš Lietuvos ūkininkų buvo superkama pieno kiek daugiau, negu Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. Dabar šis santykis nebe mūsų naudai. Nuo 2006 metų, kai Lietuvai teko 52 proc. Baltijos šalių pieno supirkimo rinkos, iki 2017 m. mūsų rinkos dalis susitraukė 4 procentiniais punktais iki 48 proc. Skaičiuojant vidutinėmis pieno supirkimo kainomis mūsų šalies prarastos pieno supirkimo rinkos vertė dabar siekia maždaug 30 mln. eurų.

Perdirbėjų investicijos pasiteisino

Tuo tarpu Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2006-2016 m. laikotarpiu tarp Baltijos šalių rinkos dalį padidino nuo 56 iki 60 proc. Lietuvos perdirbėjų sėkmingus rezultatus nulėmė investicijos į įmonių modernizaciją bei gamybą, o taip pat aktyvi eksporto rinkų paieška bei produkcijos pardavimų didinimas užsienyje.

Mūsų šalies perdirbėjai investuodami į naujas technologijas bei plėsdami pieno gaminių asortimentą konkurencinėje kovoje nurungė kaimyninių šalių perdirbimo pramonę. Didžiulės investicijos į perdirbimo pramonę nulėmė efektyvesnę gamybą ir aktyvią rinkodarą eksporto rinkose – tai užtikrino lietuviškų pieno gaminių pardavimo didinimą užsienyje.

Pasaulio mastu sąlyginai nedidelės Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pasižymi lankstumu ir greita reakcija į besikeičiančius vartojimo poreikius eksporto rinkose, todėl sėkmingai gali konkuruoti su pasauliniais pieno gamybos milžinais.

Latvių ūkininkų spurtas

Kasmet prarandamą Lietuvos pieno gamybos rinkos dalį atsiriekia sparčiai pieno ūkius plėtojanti Latvija, kurioje aktyviau nei Lietuvoje vyksta pieno ūkių stambėjimas bei kooperacija, o taip pat didinamos investicijos į ūkių modernizavimą ir efektyvumą. Jeigu dar prieš penkis metus Lietuvos ir Latvijos pieno ūkių situacija buvo labai panaši, dabar latviai mus jau lenkia.

Vidutiniai pieno ūkiai Latvijoje dabar dukart didesni nei Lietuvoje, kaimynai kasmet didina žalio pieno eksporto apimtis į Lietuvą, o taip pat tampa rimtu konkurentu dėl žaliavos eksporto į Lenkiją.

Baltijos šalių pieno supirkimo 2006-2016 m. rinka išaugo 18 proc. iki 2941 tūkst. tonų pieno. Per tą laiką iš Baltijos trejeto Latvijos pieno supirkimo kiekiai augo daugiausiai – 38 proc. iki 814 tūkst. tonų, Estijos augimas atitiko regiono vidurkį – 18 proc. iki 715 tūkst. tonų, o Lietuvos prieauglis buvo kukliausias – 9 proc. iki 1412 tūkst. tonų.

Kaimynų ūkiai dirba efektyviau

Pieno supirkimo statistika Baltijos šalyse liudija, kad Latvijos ir Estijos pieno ūkiai dirba efektyviau, jų konkurencinis potencialas didesnis. Tai lemia skirtinga Baltijos šalių pieno ūkių struktūra – Lietuvoje pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių ūkių vidutinis dydis siekia 11 karvių ūkyje, Latvijoje – 20, Estijoje – 133.

Tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose pienininkystė užima svarbią ekonomikos dalį, Lietuvos pieno ūkių struktūra yra labiausiai atsilikusi. Pernelyg didelis smulkių pieno ūkių skaičius šalies biudžetui yra nemenka našta – valstybė kasmet priversta dengti patiriamus neefektyviai veikiančių ūkių nuostolius.

Estijos valdžia prieš du dešimtmečius pradėjo vykdyti pieno ūkių pertvarką – priėmė sprendimą, kad prekiniai pieno ūkiai privalo veikti rinkos sąlygomis. Nuo 1995 m. iš 3000 prekinių pieno ūkių šiuo metu liko 648, kurie supirkimo rinkai sugeba patiekti dar daugiau pieno nei iki reformos. Šiuo metu Estija pagal vidutinio pieno ūkio dydį yra viena iš Europos Sąjungos lyderių.

Pavyzdžiui, palyginti su Estija, Lietuvoje ūkių yra 35 kartus daugiau – 23 tūkst. – tačiau jie parduoda vos dukart daugiau pieno, nei estai. Pieno ūkio dydis yra esminė konkurencijos pranašumo sąlyga – kuo ūkis gali pasiūlyti didesnį aukštos kokybės pieno kiekį, tuo mokama didesnė kaina už žaliavą. Estijoje per metus iš karvės vidutiniškai primelžiama po 8,8 tonos, Lietuvoje – po 5,7 tonos pieno.

Lietuvoje trūksta pieno

Lietuvos pieno pramonė 2004 m. perdirbo visą iš ūkininkų supirktą pieną. Vietinė pieno žaliava tuomet visiškai patenkino pieno perdirbimo įmonių poreikius, todėl iš užsienio pienas nebuvo importuojamas. Situacija netruko pasikeisti po metų – Lietuvos perdirbėjai pirmąkart susidūrė su vietinės pieno žaliavos stygiumi, todėl pradėjo jos importą. Šiuo metu Lietuvos ūkininkai pieno perdirbimo poreikius patenkina 80 proc., likusius 20 proc. šalyje perdirbamo pieno sudaro atvežtinė žaliava. Visas trūkstamas pienas importuojamas iš Latvijos ir Estijos.

Nuo 2006 m. Lietuvos žalio pieno užsienio prekybos balansas, rodantis eksporto ir importo skirtumą, pastoviai yra neigiamas ir jis kasmet auga. Tai reiškia, kad Lietuva daugiau importuoja pieno žaliavos nei eksportuoja. Grynasis pieno žaliavos importas į Lietuvą per pastaruosius dešimt metų išaugo dukart.

Dėl pieno trūkumo vidaus rinkoje lietuviškos pieno žaliavos eksportas nėra didelis ir sudaro apie 7 proc. nuo supirkto kiekio šalyje. Pavyzdžiui, latviai eksportuoja maždaug trečdalį visos ūkiuose pagamintos pieno žaliavos.

Lietuviai beveik visą žalią pieną eksportuoja į Lenkiją – nuo 2012 m. esame didžiausi šios šalies pieno tiekėjai iš užsienio kasmet parduodantys per 90 tūkst. tonų pieno. Panašu, kad dėl Lenkijos rinkos lietuviams ūkininkams teks rimtai pakovoti su latviais, kurie nuo 2014 m. iki 2016 m. žalio pieno eksporto apimtis į Lenkiją padidino 6 kartus iki 27 tūkst. tonų. Latviai iki 2015 m. buvo mažai reikšmingi pieno tiekėjai į Lenkiją. Dabar mūsų kaimynai įsitvirtino trečioje vietoje po čekų.

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...

5 savybės, dėl kurių pistacijos pelnytai vadinamos idealiu užkandžiu

Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis užkandis dėmesio nusipelnė ne tik dėl egzotiško skonio, bet ir dėl daugybės naudingų savybių sveikatai. Štai dėl kokių priežasčių mitybos specialistai pistacijas...

Ką daryti šiuo metu grįžus ar atvykus iš užsienio dėl saviizoliacijos?

Švelninant karantino sąlygas, sparčiai daugėja užklausų, ką daryti grįžus ar atvykus iš užsienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad visi asmenys, grįžę ar atvykę iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą,...

Kiemuose siaučia vagys: taikosi ir į kepsnines, lauko baldus

Atšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių...

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą

Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą deklaraciją, kuria išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Deklaracijai palaikymą išreiškė 14 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija daugiau nei 1000 narių – nevyriausybinius...

Geros emocijos sugrįžta: spektakliai vasarą vyks DOMINO teatre be stogo

Po daugiau nei tris mėnesius trukusio draudimo organizuoti renginius DOMINO teatras šiandien džiaugiasi – jau nuo liepos mėnesio pradės rodyti spektaklius. Tiesa, išliekant renginių apribojimams uždarose erdvėse populiariausias komedijas kokybiško laisvalaikio teatras kvies pamatyti...

Prikelkite savo seną telefoną antram gyvenimui

Įsigijus naują telefoną visuomet kyla klausimas ką daryti su senuoju – parduoti, atiduoti ar pasilikti. Technologijų ekspertai siūlo neskubėti išmesti seno, bet dar veikiančio telefono ir jį panaudoti šiek tiek pakeitus jo paskirtį. Jūsų dėmesiui...

4 sėklos, kuriomis būtina praturtinti kasdienį racioną

Karantino mėnesiai primena apie save ne tik pakitusiomis kūno linijomis ir sunkumo jausmu, bet ir energijos stoka. Siekiantiems gerai jaustis, dietistė Vaida Kurpienė pataria atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų gausias sėklas ir kasdienį racioną...

Dronai Lietuvos policijoje: atidesnis žvilgsnis į įvykių vietas

Lietuvos policijos mokykla prisideda prie inovacijų policijoje diegimo. Kartu su Lietuvos teismo ekspertizių centro atstovais Kęstučiu Graželiu ir Henriku Vaitiekūnu, kurie yra ir mokymų instruktoriai, mokykloje vykstančiuose mokymuose pareigūnai mokomi pilotuoti bepiločius orlaivius, naudoti...

„Sodra“ atnaujina pensijas – daliai gavėjų jos didės

Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos. Iš...

Vasaros košmaras – geliantys vabzdžiai: vaistininkas pataria, kas padėtų apsisaugoti

Artėjant karantino pabaigai, laisvalaikį gryname ore ir nuotaiką gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Vieni iš jų kėsinasi įgelti, nes yra alkani,...

Laura Mazalienė: „Karantinas išmokė ne tik būti, bet ir dirbti su vaikais“

Verslininkė, žurnalistė Laura Mazalienė su vyru Šarūnu karantino metu išgyveno tikrą emocijų karuselę: pečius užgriuvo nežinia dėl restorano „Vaflių namai“ ateities, ant plauko pakibo organizuojamos vestuvės, o namuose dėmesio laukė trys mažamečiai vaikai. Nors...

Įtampa pečių juostoje – vienas dažniausių nusiskundimų (video pamoka)

Masažai, SPA, įvairios kūno puoselėjimo procedūros vis labiau populiarėja,“ – teigia masažuotojas, kineziterapeutas ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas MARIUS JURGELAITIS. Daugiau kaip 10 metų praktine masažo veikla užsiimantis specialistas džiaugiasi, jog...

Vakar dienos audros ir liūties padarinių nuostoliai sieks 100 tūkstančių eurų

Didžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ registruoja klientų patirtas žalas dėl vakar dienos audringų ir lietingų orų didžiojoje Lietuvos dalyje. „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 100 tūkstančių eurų draudimo išmokų, o...

Kai atrodys išmanieji miestai kai virš galvų skraidys dronai, o eismo spūstys bus retenybė

Kalbėdami apie 5G ryšį dažnai įsivaizduojame bokštus, antenas ir žaibiškai greitą internetą, leidžiantį sklandžiai atlikti vaizdo skambučius, be sutrikimų dirbti per atstumą ar per kelias sekundes atsisiųsti filmą. Tačiau retai susimąstome, kad penktos kartos...

Gyventojai grįžta į senas vėžes: pradeda sau leisti daugiau

Prasidėjusi vasara ir sumažėjusi baimė dėl keletą mėnesių šalį temdžiusios COVID-19 bangos paskatino gyventojus tęsti dar iki paskelbiant karantiną užsibrėžtus planus. Daugelis mano, kad šiuo metu yra puikus laikas pradėti verslą, įsigyti automobilį ar...

Imunitetas – kodėl turime juo rūpintis?

„Organizmą nuo įvairių infekcijų, tarp jų ir visiškai naujos COVID-19, apsaugo ne tik asmens apsaugos priemonės ir veiklos ribojimai, bet ir mūsų imunitetas. Ar mes susirgsime ir jeigu taip, tai kaip stipriai sirgsime, priklauso...
spot_img