Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad pagal Europos Komisijos pateiktą informaciją, kad veršeliui iš Lietuvos, atgabentam į Europos Sąjungos valstybę, įtariama mėlynojo liežuvio liga, Lietuvoje atliekamas galvijų, avių ir ožkų tyrimas mėlynojo liežuvio ligos virusui nustatyti.
Tam, kad patvirtinti arba paneigti mėlynojo liežuvio ligos viruso buvimą Lietuvoje imamas kraujas galvijų, avių ir ožkų laikymo vietose, kurios galėjo turėti kontaktą su galimai užkrėstu gyvūnu arba ūkiu, o kol situacija nebus išaiškinta, nuo 2012 metų lapkričio 7 dienos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu laikinai sustabdoma prekyba galvijais, avimis ir ožkomis su Europos Sąjungos ir trečiosiomis šalimis.
Įtariamai užkrėsto galvijo buvusioje laikymo vietoje paimti galvijų kraujo mėginiai. Įtariama, kad mėlynojo liežuvio liga gali būti sukelta ir vakcininės padermės gyvo mėlynojo liežuvio ligos viruso, todėl atrinkti kraujo mėginiai, kurie bus išsiųsti į Europos Sąjungos mėlynojo liežuvio ligos referentinę laboratoriją, kur vyks tolimesni mėginių tyrimai, siekiant išskirti ir nustatyti viruso serologinį tipą. Kol nebus gautas atsakymas iš aukščiau minėtos laboratorijos, prekyba ir eksportas galvijais, avimis ir ožkomis laikinai uždraustas.
Kadangi nėra aiški mėlynojo liežuvio ligos situacija kaimyninėse šalyse, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja gyvūnų laikymo vietų klinikinę ir laboratorinę stebėseną, kartu su medžiotojais organizuojami ir imami laukinių gyvūnų (stirnų, elnių ir briedžių), jautrių mėlynojo liežuvio ligai, kraujo mėginiai, siekiant nustatyti, ar mėlynojo liežuvio ligos virusas neplatinamas laukinės faunos.
Apie visus mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir tyrimų rezultatus informuota Europos Komisija.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad mėlynojo liežuvio liga nepavojinga žmonėms, todėl pavojus dėl įtakos visuomenės sveikatai nekyla ir ši liga tarp gyvulių neplinta. Virusą platina Culicoides genties mašalai, tačiau šiuo metu vyrauja nepalanki oro temperatūra, todėl minėtos genties mašalų skraidymo laikotarpis jau pasibaigęs.
Ši liga gali plisti ir vykstant prekybai – užkrėsti mašalai gali patekti oro keliu, būti pernešti vėjo arba su transporto priemonėmis (sunkvežimiais, lėktuvais ir pan.).
Pasireiškus ligai, šaliai gali būti taikomi apribojimai išvežti gyvulius. Mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai gali sukelti ekonominių nuostolių dėl gyvulių kritimo fermose, negalavimo, sumažėjusio produktyvumo bei judėjimo apribojimų, tačiau galvijams liga gali pasireikšti ir be klinikinių požymių bei ekonominių nuostolių ūkiuose.
Šiuo metu liga užregistruota Kipre, Vokietijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje. Nėra duomenų, kokia situacija Rusijoje ir Baltarusijoje.
Įtarus mėlynojo liežuvio ligą nedelsiant reikia kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ar teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Silutes.info
