Jurgis Razma: LRT yra atsakinga už nacionalinės televizijos programų transliavimą ir pasiekiamumą visoje Lietuvoje
Šiemet nuo spalio 30 d. Lietuvoje nebebus transliuojamos analoginės antžeminės televizijos programos. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą primindamas, kad 2011 m. birželio 30 d. LR Seimui priėmus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) yra skiriami radijo dažniai (kanalai), kurių reikia vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui, o LRT privalo konkurso būdu nustatyti elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kuris perims LRT televizijos programų siuntimą nauju tinklu nuo 2012 m. spalio 30 d.
„Nors turėjau daug abejonių dėl minėtų įstatymo pataisų reikalingumo, tačiau dabar atkreipiu dėmesį, kad po analoginės televizijos išjungimo LRT yra visiškai atsakinga už nacionalinės televizijos programų transliavimą ir pasiekiamumą visoje Lietuvoje. Manau, kad šiuo metu neaišku, kas ir kokiomis sąlygomis vykdys nacionalinių programų antžeminės televizijos siuntimo ir retransliavimo veiklą, – kreipimesi į LRT Tarybą teigia J. Razma ir priduria: – Mano žiniomis, LRT iki šiol dar nėra paskelbusi konkurso, o techniškai ir juridiškai per tokį trumpą laiką įrengti antžeminės televizijos siųstuvų tinklą yra sudėtinga. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad LRT be įpareigojimų kurti ir transliuoti nacionalinės televizijos programas dar privalo skelbti oficialius pranešimus gaivalinių nelaimių, epidemijų, nepaprastosios ar karo padėties atveju, taip pat LRT privalo suteikti televizijos eterio laiką kandidatams rinkimų metu“.
Šiuo metu apie 85-87 proc. Lietuvos teritorijos yra padengę Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) siųstuvai. Centras neturi įpareigojimo plėsti šį tinklą. Specialistų skaičiavimu, techniškai pasirengti televizijos transliavimo permainoms reikėtų 6-8 mėnesių ir tai kainuotų apie 1 mln. Lt. LRTC atsakingas už programų siuntimą iki spalio 29 d. Naujas transliuotojas turėtų būti išaiškintas viešo konkurso keliu, kuris, kaip minėta, iki šiol dar nepaskelbtas.
J. Razmos nuomone, svarbu, kad būtų pasirinktas toks paslaugos tiekėjas, kuris ir įvykus nepaprastai padėčiai arba tiesiog susiklosčius nepalankioms komercinėms aplinkybėms pirmiausia vykdytų įsipareigojimus LRT ir Lietuvos valstybei, o ne skubėtų gelbėti savo verslo, ir kad nekiltų grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Siūlau Jums apsvarstyti susidariusią situaciją ir imtis reikiamos iniciatyvos, kad Lietuvos gyventojai matytų nacionalinę televiziją po analoginės antžeminės televizijos išjungimo bei būtų išsaugota valstybės kontrolė tokiai svarbiai sričiai kaip nacionalinės televizijos programų siuntimas ir retransliacija“, – rašte LRT tarybai teigia TS-LKD frakcijos seniūnas.
Šis kreipimasis atsirado po to, kai praėjusią savaitę TS-LKD frakcijos seniūnas J. Razma pakvietė diskusijai šia tema atstovus iš Susisiekimo ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos centro bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos.
Susitikime, be jau minėtos grėsmės nebematyti nacionalinės televizijos, atkreiptas dėmesys dar į du svarbius aspektus: ar užtenka gyventojams informacijos apie pasikeitimus televizijos transliavimo srityje ir ar nebandoma pasipelnyti žmonių sąskaita, pasinaudojant informacijos stoka.
Šioje vietoje reikėtų priminti, kad socialiai remtini asmenys gaus 100 Lt paramą, kurią galės panaudoti televizijos priedėliui, antenai ar naujam televizoriui įsigyti. Deja, dėl gana įtempto valstybės biudžeto neįmanoma pasiekti, kad paramą gautų visi Lietuvos gyventojai. Apskaičiuota, kad vien socialiai remtiniems asmenims turėtų būti skirta 32 mln. Lt. Realios valstybės galimybės – šiemet skirti 10 mln. Lt.
Problemos nėra gyventojams, žiūrintiems skaitmeninę antžeminę televiziją (su priedėliais arba televizoriuose integruotais priedėliais), kabelinę ir palydovinę televizijas. Todėl nereikėtų pasiduoti sumaniems rinkodaros triukams, kai brukamos naujos paslaugos už tam tikrą mokestį, nors ir be jų žmonės nuo lapkričio jokių nepatogumų nepajus. J. Razmos nuomone, į tai turėtų didesnį dėmesį atkreipti vartotojų interesus ginančios organizacijos.
Susisiekimo ministerijos atlikti tyrimai liudija, kad 55 proc. Lietuvos gyventojų jau dabar žiūri skaitmeninę televiziją. 96 proc. žmonių žino, kada bus išjungta analoginė televizija. 26 proc. Lietuvos gyventojų iki šiol žiūri analoginę televiziją, 50 proc. tokių gyvena kaime.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Jurgio Razmos informacija
Šilutės.info