Nors Lietuva pateko tarp 22 Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurioms ketinama sumažinti kompensuotinas išlaidas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, dėl finansinės pataisos nenukentės jokie ES lėšomis finansuojami projektai nei pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programą, nei pagal kitas paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei programas.
Ketinamų taikyti finansinių pataisų priežastis – anksčiau parengto nacionalinio teisyno, kuriuo remiantis buvo mokamos tiesioginės išmokos 2006-2008 m. bei parama pagal ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės gamybos schemas 2004-2010 m., trūkumai.
Viena iš priežasčių, dėl kurios taikoma finansinė pataisa – nacionaliniame teisyne buvo netinkamai apibrėžti 3 iš 10 geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, todėl Lietuva neužtikrino jų laikymosi kontrolės mokant tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006-2008 m. Šie neatitikimai jau ištaisyti. Finansinė pataisa siekia 0,8 proc. išmokėtos tiesioginių išmokų sumos 2006-2008 m. laikotarpiu.
Kita pataisa susijusi su parama, išmokėta anksčiau iš žemės ūkio veiklos pasitraukusiems asmenims 2004-2010 m. – pasak Europos Komisijos, nacionaliniame teisyne nebuvo apibrėžta prekinės žemės ūkio gamybos sąvoka. Su šia pataisa Lietuva nesutinka. Žemės ūkio ministerija jau yra parengusi Lietuvos Respublikos poziciją dėl kreipimosi į ES bendrąjį teismą dėl neadekvačiai pritaikytos finansinės pataisos, siekiančios 3,033 mln. eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad finansinių pataisų suma nebus išieškomos iš paramos gavėjų. Ja bus sumažintos Lietuvai kompensuotinos išlaidos, tad ūkininkai ir kiti asmenys, besinaudojantys parama, nuogąstauti neturėtų.
Lietuvai skiriama pataisa, lyginant su kitomis šalimis, sudaro nedidelę dalį bendros sumos – iš viso ketinama susigrąžinti 414 mln. eurų. Pavyzdžiui, Vengrijai dėl geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų trūkumų ketinama viršyti 9 mln. eurų viršijančią korekciją. Jungtinei Karalystei pritaikyta 111,7 mln. eurų finansinė korekcija.
Silutes.info
