Gyventojams, laiku neprivatizavusiems komunalinių ir kooperatinių gyvenamųjų patalpų, atsiradusi viltis išsipirkti šį būstą gali užgesti greičiau nei tikėtasi.
Nors Vyriausybė pritarė Seimo narių E. Jurkevičiaus ir D. Teišerskytės siūlymui leisti minėtas gyvenamąsias patalpas išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo pati parengti įstatymo pataisas.
Kaip ir buvo galima tikėtis, ministerijos projekte nuostatos apie savivaldybės būsto išsipirkimą lengvatinėmis sąlygomis išgaravo kaip dūmas. Ministerija laiku nespėjusiems privatizuoti savo būsto siūlo jį nusipirkti rinkos kaina.
„Tikras lietuviško „dosnumo“ pavyzdys. Matyt, ministerijos darbuotojai yra užsivertę darbu ir visai neiškiša nosies už ministerijos sienų. Jiems noriu pateikti realiai gyvenančių žmonių pavyzdį. Visą gyvenimą Klaipėdoje gyvenę senjorai, kaip ir daugelis to meto žmonių, prieš pusę amžiaus gavo komunalinį butą. Šeima jame gyvena iki šiol, butas ne kartą remontuotas, jame užauginti vaikai, auga anūkai. Dėl šeimyninių priežasčių laiku nepateikę prašymo privatizavimui, šie žmonės iki šiol moka žvėriškus nuomos mokesčius savivaldybei ir negali disponuoti, turbūt sutiksite, per tiek metų užtarnautu turtu. Dėl netobulų įstatymų šie ir kiti panašaus likimo žmonės priversti teisybės ieškoti teismuose.“ – sakė E. Jurkevičius.
Politikas primena, kad asmenys, kuriems, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą iki 1997 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę lengvatinėmis sąlygomis šias gyvenamąsias patalpas privatizuoti. Asmenys dėl įvairių priežasčių, nustatytu laiku nepadavę pareiškimų, šiuo metu to padaryti nebegali. Nuo 2003 m. pasikeitus įstatymams tokie būstai tapo savivaldybės nuosavybe, o jų gyventojai – socialinio būsto nuomininkais.
„Terminas privatizavimo prašymams pateikti buvo koreguotas net 9 kartus. Taigi kyla natūralus klausimas, kodėl buvo apsistota tik prie 9 įstatymo pratęsimu, o ne 11 ar 23? Kuom lygesni gyventojai, patekę i tuos 9 įstatymo pratesimus prieš tuos, kurie dėl įvairiausių aplinkybių negalėjo paduoti prašymų Absurdiška, kai dėl šeimyninių ar finansinių priežasčių neprivatizavę būsto asmenys yra paverčiami amžinais nuomininkais ir lieka įstrigę tarp įstatymų ir realių galimybių.“ – sakė E. Jurkevičius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomone, Seimo narių pateiktos įstatymų pataisos būtų labai reikalingos. Atlikus visų savivaldybių apklausą, konstatuota, kad didžioji dauguma savivaldybių pritaria siūlymui privatizuoti minėtą socialinį būstą lengvatinėmis sąlygomis.
„Rietavo savivaldybė taip pat susiduria su šia problema, tokiuose būstuose gyvenančios šeimos ne kartą kreipėsi į savivaldybę dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Asmenys (šeimos) daugiau kaip 10 metų gyvena nežinioje, negali iš esmės pagerinti gyvenamųjų patalpų būklės, remontuoti inžinerinių tinklų. Savivaldybė savo ruožtu taip pat negali niekuo jiems padėti.“ – teigiama Rietavo administracijos rašte.
Kitų savivaldybių vadovai nurodė, kad E. Jurkevičiaus ir D. Teišerskytės pataisos ne tik išspręstų nuomininkų bėdas, bet ir leistų gauti papildomų lėšų savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai.
„Jau daugybę metų atsakingi politikai negali pripažinti, kad gyvenamojo būsto privatizavimas nebuvo toks sklandus, kaip teigiama. Praktika parodė, kad padaryta klaidų, atėjo laikas jas pagaliau ištaisyti. Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas įstatymo projektas yra viešai pateiktas visuomenei susipažinti ir šiuo metu vyksta jo derinimo etapas, šiandien raštu kreipiausi į ministrą, ragindamas į projektą grąžinti nuostatas leidžiančias būstą privatizuoti lengvatinėmis, o ne rinkos kainomis.“ – sakė E. Jurkevičius.
Silutes.info